Pranciškus Smuglevičius (1745–1807)
Hipodamijos pagrobimas, iš Lodovico Mirri išleisto Nerono Aukso rūmų (klaidingai vadintų Tito termomis) freskų albumo (1776–1787)
Graveris Marco Carloni (1742–1796)
1776–1787, pop., vario raiž., akv., guašas, 53 x 84,5 Sign. AK: F. Smugliewicz disegno, AC: Presso Ludovico Mirri Mercante di Quadri incontro al Palazzo Bernini a Roma, AD:
M. Carloni incise
Vienas garsiausių lietuvių dailininkų Pranciškus Smuglevičius (1745–1807), gavęs Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio protekciją ir remiamas LDK iždo, nuo 1765 m. mokėsi Šv. Luko akademijoje Romoje. 1784 m. Smuglevičius iš Romos išvyko į Varšuvą, o 1795 m. persikėlė gyventi ir dirbti į Vilnių.
Smuglevičiaus studijų Romoje metu vietinis antikvaras ir paveikslų pirklys Lodovico Mirri 1774 m. ėmėsi iniciatyvos už savo lėšas atkasti vadinamąsias Tito termas. Dabar jau yra aišku, kad tai nebuvo Tito termos, o Nerono Aukso rūmų (Domus Aurea) griuvėsiai. Jis per keturiolika mėnesių atkasė 16 užgriuvusių kambarių. Rasta įdomi ir turtinga sienų tapyba su gausia ornamentika. Atrastiesiems sienų paveikslams ir ornamentams perpiešti Mirri pasisamdė P. Smuglevičių ir architektą Vincenzo Brenna (1745–1830). Smuglevičius nupiešė 34 piešinius, kartu su Brenna – 20, o pats Brena nupiešė 5 piešinius bei visus pastato eskizus su išmatavimais. Šiuos piešinius Romos graveris Marco Carloni (1742–1786) išraižė vario plokštėse, jie buvo atspausti, o vėliau visi raižiniai įrišti į albumą „Vestigia delle Terme di Tito e loro interne pitture“, išleistą 1766 m. Jo frontispise yra Smuglevičiaus piešinys su atkastų griuvėsių bendru vaizdu, o pabaigoje pridėtas žinomas grafikos lakštas „Aldobrandinio vestuvės“, išpopuliarintas ankstesnių leidimų. Vos tik pasirodžiusį albumą išpirko italų ir kitų šalių kolekcininkai bei meno mylėtojai.
